Girių Romuva – tai bendruomenė žmonių, kuriuos vienija baltų prigimtinis tikėjimas, protėvių išmintis ir pagarba Gamtai. Siekiame gyvai puoselėti iš protėvių paveldėtą pasaulėžiūrą, stiprinti žmogaus ryšį su savo žeme, bendruomene ir visu gyvuoju pasauliu.

Giria mums – ne vien kraštovaizdis, o gyvas pasaulis, kurio dalis esame. Medžiai, upės, akmenys, žemė, ugnis ir visa gyvybė nėra vien žmogų supanti aplinka. Tai tarpusavyje susijusi bendrystė, turinti savo vertę, atmintį ir gyvybę. Todėl pagarba Gamtai mums reiškia ne tik gražius žodžius ar apeigas, bet ir kasdienę atsakomybę ją pažinti, saugoti bei perduoti ateities kartoms.

Baltų prigimtinį tikėjimą suvokiame kaip gyvą ir nuolat patiriamą santykį su pasauliu. Jį atrandame metų rato šventėse, šventosios Ugnies apeigose, protėvių pagerbime, liaudies dainose, papročiuose ir buvime Gamtoje. Senąją tradiciją puoselėjame ne kaip atgyvenusi praeities palikimą, bet kaip prasmingą kelią šiandienos žmogui – padedantį geriau suprasti savo šaknis, vietą pasaulyje ir atsakomybę už tai, kas gyva.

Mums svarbi bendruomenė, kurioje žmogus gali būti priimtas, išgirstas ir laisvai augti. Susitinkame per šventes, žygius, talkas, apeigas, pažintines veiklas ir paprastą buvimą drauge. Mokomės vieni iš kitų, dalijamės patirtimi ir kuriame ryšius, paremtus pagarba, pasitikėjimu bei bendra atsakomybe.

Ypatingą dėmesį skiriame Lietuvos girių, šventviečių, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui. Tikime, kad žmogaus dvasinis ryšys su žeme negali būti atskirtas nuo rūpinimosi jos likimu. Saugodami miškus, vandenis, gyvūniją ir senąsias vietas, saugome ne tik Gamtą, bet ir savo tautos atmintį bei būsimų kartų galimybę šį ryšį patirti. Girių Romuva – tai kelias į gilesnį ryšį su Gamta, protėvių palikimu ir vienas kitu. Kelias, kviečiantis pažinti, patirti, saugoti ir perduoti.