Vertybės
Tikime, kad pasaulis yra gyvas, o žmogus – ne jo šeimininkas, bet neatsiejama gyvosios bendrystės dalis. Mūsų vertybės kyla iš baltų prigimtinio tikėjimo, gimtosios žemės, protėvių išminties ir atsakomybės už tai, ką perduosime ateities kartoms.
MŪSŲ PASAULĖJAUTA
Gyvybę gerbiame.
Darną kuriame.
Atmintį saugome.
Tai nėra vien gražūs žodžiai. Tai būdas žvelgti į pasaulį ir kasdien rinktis pagarbą, atsakomybę bei bendrystę.
SEPTYNI MŪSŲ PASAULĖJAUTOS PAMATAI
01
Pasaulis yra gyvas
Gyvybę suprantame plačiau nei vien biologinę būtį. Gyva yra Saulė, vanduo, medis ir akmuo – visa, kas mus supa, dalyvauja bendrame pasaulio vyksme. Todėl į gyvybę žvelgiame pagarbiai, ją mylime ir tausojame.
Pagarba gyvybei yra mūsų santykio su pasauliu pradžia.
02
Darna nėra duotybė
Pasaulio darna nuolat kuriama ir palaikoma. Jos siekiame žmogaus ir gamtos santykyje, šeimoje, giminėje, bendruomenėje bei tautoje. Darna gimsta ne iš vienodumo, o iš skirtingų jėgų pusiausvyros, gebėjimo sutarti, drauge gyventi, dirbti ir kurti.
Santarvė, pagarba ir šeimos židinio saugojimas yra laimingo gyvenimo pagrindas.
03
Dieviškumas turi daug vardų
Šventybė reiškiasi per daugybę dieviškųjų galių – Perkūną, Laimą, Žemyną, Gabiją, Veliuoną, Vėliną ir kitus dievus bei deives. Jie susiję su gamta, vietomis, papročiais ir istorine atmintimi. Kiekvienas žmogus gali artimiau jausti tas galias, kurios jam suprantamiausios ir brangiausios.
Prisidėdamas prie darnos kūrimo, žmogus pats artėja prie dieviškumo.
04
Gyvenimas sukasi virsmų rate
Amžina yra tai, kas geba atsinaujinti. Gamtos ir žmogaus gyvenimo vyksmai susitinka metų rate – gimime, augime, brandoje, nykime ir naujoje pradžioje. Šviesa ir tamsa, gyvybė ir mirtis nėra atskiri pasauliai, bet viena kitą papildančios būties jėgos.
Metų rato šventėse patiriame pasaulio atsinaujinimą ir savo vietą jame.
05
Gamta yra šventa
Gimtoji Žemė ugdo žmogų ir tautą. Gerbiame šventąją ugnį ir duoną, medžius ir žolynus, upes, ežerus, šaltinius, akmenis, kalnus bei gyvūnus. Juose atpažįstame dieviškųjų galių artumą, atsiveriantį tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.
Saugodami girias, vandenis ir šventvietes saugome ir savo tapatybę.
06
Protėviai yra gyvosios bendrystės dalis
Gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai mums nėra visiškai atskirti. Protėviai suteikia stiprybės, o apeigose, maldose ir atmintyje su jais vėl susitinkame. Už kalbą, Tėvynę, papročius ir paveldėtas vertybes esame jiems dėkingi, todėl prisimename juos su meile ir pagarba.
Mirtį suvokiame kaip gamtos virsmą, o ne kaip visišką būties pabaigą.
07
Žmogaus prigimtis yra gera
Prigimtinę dorą palaikome papročiais ir tikėjimu. Su kitu elgiamės taip, kaip norėtume, kad būtų elgiamasi su mumis. Vengiame prievartos, puoselėjame nesavanaudišką meilę, užuojautą visoms gyvoms būtybėms ir pagarbą vyresniems.
Teisingai ir nesavanaudiškai gyvendamas žmogus dvasiškai auga.
✦
Darna prasideda nuo santykio
Su Žeme. Su protėviais. Su šeima ir bendruomene. Su kiekviena gyva būtybe. Darna nėra būsena, kurią kartą pasiekiame – tai kasdienis pasirinkimas ją kurti ir saugoti.
VERTYBĖS VEIKSME
Kaip tikėjimas tampa darbais?
Įstatuose įvardytos vertybės mums yra ne tik pasaulėžiūra. Jos nusako ir tai, ką darome bendruomenėje bei visuomenėje.
01
Puoselėjame tikėjimą
Rengiame kalendorines ir šeimos šventes, apeigas, giliname žinias apie baltų religiją ir skatiname asmeninę dvasinę praktiką.
02
Saugome gamtą ir paveldą
Rūpinamės šventviečių gyvybingumu, gamtine aplinka, Lietuvos kultūros paveldu ir vietomis, kurios saugo bendruomenės atmintį.
03
Mokomės ir dalijamės
Organizuojame paskaitas, mokymus, edukacijas, dirbtuves, tyrimų, leidybos ir skaitmeninimo iniciatyvas.
04
Veikiame kartu
Rengiame talkas, stovyklas, pažintinius bei aplinkosauginius žygius ir stipriname savanorystę, pilietiškumą bei bendruomeniškumą.
05
Kuriame bendrystę
Siekiame santarvės ir žmoniškumo šeimoje, bendruomenėje, visuomenėje ir tautoje, padedame tiems, kuriems reikia rūpesčio.
06
Bendradarbiaujame
Telkiamės su kitomis Romuvomis, vietos bendruomenėmis, kultūros ir švietimo įstaigomis, gamtosaugininkais bei prigimtinių religijų puoselėtojais.
GIRIŲ ROMUVA
Gyventi taip, kad po mūsų pasaulyje liktų daugiau gyvybės ir darnos.
Tai kelias, kviečiantis pažinti savo šaknis, kurti bendrystę ir prisiimti atsakomybę už Žemę, kuri mus laiko.