BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//GiriuRomuva.lt - ECPv6.18.3//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:GiriuRomuva.lt
X-ORIGINAL-URL:https://giriuromuva.lt
X-WR-CALDESC:GiriuRomuva.lt renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:UTC
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0000
TZOFFSETTO:+0000
TZNAME:UTC
DTSTART:20250101T000000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=UTC:20261205T093000
DTEND;TZID=UTC:20261205T170000
DTSTAMP:20261103T173608Z
CREATED:20261103T173608Z
LAST-MODIFIED:20261103T173608Z
UID:588-1796463000-1796490000@giriuromuva.lt
SUMMARY:Žalčių karaliaus žemėje: žiemos pradžios žygis apie salaką
DESCRIPTION:GIRIŲ ROMUVA kviečia į žygį\nGruodžio 5 d.\, šeštadienį · Salakas\, Zarasų kraštas \nYra Lietuvoje vietų\, kurių vardą reikia skaityti atbulai. Salakas yra viena tokių. Perskaitykite jį iš kito galo ir išgirsite sparnų plakimą: Sakalas. Padavimai pasakoja\, kad senovėje šios girios knibždėjo žvėrimis\, o didžiūnai čia rengė medžiokles ir augino sakalus. Kad žvėrių globėjas Girinis neperprastų medžiotojų kėslų\, žmonės ėmė vietovę vadinti iš kito žodžio galo\, ir taip ji vadinama iki šiol. Kitas padavimas sako\, kad ežerų apsupta žemė buvo panaši į salą\, o joje gyvenusius žvejus kaimynai vadino salokais.\nRašytiniuose šaltiniuose Salakas minimas nuo 1387 metų\, bet jo atmintis kur kas senesnė. Sakoma\, kad jį įkūrė kunigaikštis Utenis. Pasakojama ir apie milžinišką miestą\, buvusį septynių varstų ilgio ir septynių pločio\, su pilimi keistu Didžiosios Labos vardu.\n\nŽalčių karaliaus sostinė\nDidžiausia Salako paslaptis yra Želmis\, Žalčių karalius. Ežeringoji šiaurės rytų Aukštaitija yra vienas iš dviejų Lietuvos kraštų\, kur pasakos apie žmogų žaltį išliko gyviausios\, ir jos telkiasi būtent aplink Salaką. Luodžio saloje\, sako\, nugrimzdo Želmio pilis\, o Salų\, Lobės\, Luodžio ir Kretuono ežerų gelmėse tebestovi žalčio rūmai. Įlipęs į Salako bažnyčios bokštą apžvelgtum visas jo valdas.\n\nŽelmis nėra blizgančia karūna pasipuošęs valdovas. Jis yra žemdirbys ir meistras\, želmenų globėjas\, ir net jo vardas iš to kilęs. Jis vilki linu ir milu\, niekina blizgučius\, beria grūdus į dirvą\, atveria žemę daigams ir ateina į pagalbą vargstantiems. Turi jis ir kalaviją su saule rankenoje\, bet ne kariauti\, o želmenims aptverti. Jo kova yra kova už laimę\, ir ne sau vienam\, o visiems\, net svetimiems\, kitaip kalbantiems ir kitaip besirengiantiems.\n\nLabiausiai Želmis susijęs su Saule. Kai saulė pasisuka ilgėn ir pirmą kartą įspindi į jo seklyčią\, Žalčių karalius pabunda ir vėl ruošiasi žygiams. Mes eisime gruodį\, kai Saulė rimsta prieš Saulėgrįžą. Žalčiai miega po žeme\, želmenys po sniegu\, o žemė tyliai saugo tai\, ką slepia.\n\nĮdomu ir tai\, kad Salake „karaliai“ niekada neišnyko. Vienoje vietos giminėje\, kildinančioje save iš Želmio palikuonių\, karališkas vardas ėjo iš kartos į kartą\, o vieną jos vyrų\, eigulį\, žmonės vadino girių karaliumi. Tad kur gi daugiau Girių Romuvai keliauti?\n\nMaršrutas\nTakas veda per ošiantį pušyną\, kuris kiekvienu metų laiku vis kitoks. Vasarą jis dosnus uogomis\, rudenį grybais\, pavasarį skamba grįžtančiais paukščiais\, o gruodį būna tylus\, kvepia sakais ir\, jei žiema būna dosni\, apklotas pusnimis. Ledynas čia paliko savo pėdsakus: kalvas ir daubas\, kurios neleidžia pušynui tapti vienodam.\n\nPrie Ganiavos ežero miega milžinai. Giteniškės pilkapyną sudaro devyni pilkapiai\, iki pusantro metro aukščio ir iki dvylikos metrų pločio. Žmonės juos vadina milžinkapiais ir pasakoja apie juose palaidotus galiūnus. Tokiu būdu Rytų Lietuvoje laidota beveik devynis šimtmečius\, nuo III–IV amžių sandūros iki pat XII amžiaus. Čia stabtelsime pagerbti protėvių.\nGaniavos ežeras ir jį supanti pelkė yra paukščių perėjimo vieta\, todėl nuo balandžio iki rugpjūčio telmologinį draustinį paliekame jiems. Gruodį čia tvyro ramybė.\n\nToliau mūsų laukia Mergežeris\, įspūdingas ir visada šaltas. Legenda pasakoja\, kad jo dugne gyvena nuskendusi mergelė\, kuri vilioja vyrus pas save į gelmę. Taigi\, vyrai\, laikykitės arčiau būrio. Apėję ežerą brisime į pelkę\, kurioje taką pramynė briedžiai. Vasarą ji svaigina gailių kvapu\, o žiemos išvakarėse gal dar rasime samanose raudonuojančių spanguolių. Išbridusius mus vėl apglėbs pušų vėsa ir gaiva.\n\nŽygio pabaigoje\, kairėje kelio pusėje\, ilsisi senosios žydų kapinės. Kadaise žydai sudarė didesnę Salako gyventojų dalį. Kapinės stovi atokiau nuo miestelio ir yra apaugusios\, nes pagal žydų papročius visa\, kas užauga kapinių žemėje\, yra šventa\, todėl medžiai čia nekertami. Mirusiajam atminti ant kapo padedamas akmenėlis. Tai tylus ženklas\, kad čia gyvenę žmonės nepamiršti.\n\nMilžinai pilkapiuose\, mergelė ežero gelmėje\, Žalčių karalius po žeme: šis kraštas pilnas tų\, kurie miega\, bet nėra išnykę. Ateisime jų aplankyti\, kol Saulė dar tik ruošiasi sugrįžti.\nKą verta žinoti\n\nData: gruodžio 5 d.\, šeštadienis\nSusitikimas: 9\,30 val automobilių stovėjimo aikštelėje prie Salako bažnyčios\nPasiimkite: šiltus ir neperšlampamus batus (pelkė! teks pabraidyti)\, termosą su arbata\, užkandžių\nRegistracija ir klausimai: info@vietosdvasia.lt\n\nMaršruto detales dar patikslinsime\, bet jau dabar galime pasakyti\, kad tai bus žygis po vieną gražiausių Aukštaitijos girių.
URL:https://giriuromuva.lt/renginys/zalciu-karaliaus-zemeje-ziemos-pradzios-zygis-apie-salaka/
LOCATION:Salakas\, Bažnyčios g. 20\, Salakas\, 32217 Zarasų r. sav.\, Salakas\, 32217\, Lithuania
CATEGORIES:Žygiai
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://giriuromuva.lt/wp-content/uploads/2026/11/Zalciu-karaliaus-zemeje.jpg
ORGANIZER;CN="Giri%C5%B3 Romuva":MAILTO:info@giriuromuva.lt
END:VEVENT
END:VCALENDAR