Slibino guolio takais. Žygis po Tauragnų apylinkes
26 rugsėjo @ 9:45 am - 7:00 pm
Girių Romuva kviečia į rudeninį žygį pėsčiomis po Tauragnų apylinkių šiaurės vakarinę dalį – kraštą, kurio kalvas, ežerus, senas gyvenvietes, padavimus ir augalų pasaulį taip vaizdingai aprašė iš šių vietų kilusi žinoma žolininkė, mokslininkė ir krašto pasakotoja Eugenija Šimkūnaitė straipsnyje „Slibino guolis. Tauragnai ir jų apylinkės“.
Šį kartą keliausime ne tik miškais, laukais ir paežerėmis, bet ir pačios Šimkūnaitės žodžiais nužymėtu kraštovaizdžiu. Apsuksime ratą aplink Ilgio, Klykių ir Politiškių ežerus, prisiminsime vietas, kuriose, pasak senųjų pasakojimų, gyveno slibinai, stūksojo senos gyvenvietės, buvo šventos kalvos, kapinaitės, alkai, o žmonių atmintyje iki šiol liko ežerų, akmenų, pelkių ir miškų paslaptys.
E. Šimkūnaitė Tauragnų kraštą aprašė kaip gyvą pasakų, gamtos ir istorijos audinį. Čia Klykių ežero pakrantėse minimas Aukštakalnis, senos kapinaitės ir kalnai, kuriuose galėjo būti ir dangaus stebyklų, ir alkų. Prie Politiškių ežero prisimenami vėžiai, senieji kaimai, žmonių likimai ir istorijos vingiai. O Ilgio, dar vadinto Dubiu ar Luomiu, krantai jos tekste iškyla kaip ramios, vaistažolėmis garsėjusios vietos, tinkamos ne tik pasivaikščiojimui, bet ir vidinei tylai.
Žygio tikslas – paskatinti žmones geriau pažinti savo gimtąjį kraštą, pamatyti Tauragnų apylinkes ne vien kaip gražų ežerų kraštovaizdį, bet kaip vietą, kurioje susitinka įstabi gamta, senoji pasaulėjauta, vietovardžiai, padavimai ir žmonių atmintis. Rudenėjant šios vietos įgauna ypatingą nuotaiką – ežerų pakrantės rimsta, miškai kvepia drėgme, takai tampa tylesni, o
kraštas tarsi pats kviečia eiti lėčiau ir žiūrėti giliau.
Maršruto ilgis – apie 20 km.
Tai bus pėsčiųjų žygis gamtinėmis vietovėmis, todėl reikės patogios avalynės, orui pritaikytos aprangos, vandens, užkandžių ir nusiteikimo keliauti rudenėjančiais laukais, miško keliukais bei paežerėmis.
Po žygio susirinksime Taurapilio piliakalnyje – vienoje įspūdingiausių šio krašto vietų. Čia pasėdėsime prie ugnies, padainuosime, pasikalbėsime apie Romuvos veiklą, planus, siekius bei lūkesčius ir dar kartą prisiminsime, kad kelionės po savą kraštą nėra vien ėjimas vardan kilometrų. Tai būdas iš naujo susitikti su gimtąją žeme, pamatyti visapusišką jos veidą ir dar labiau pažinti jos dvasia.